- pakrikti
- 1 pakrìkti intr. 1. Vlk, Vd, Nm pasklisti, išsiskirstyti: Vaikai, įdrįsę ar įsismaginę, pakriko po krūmą šūkaudami ir dainuodami Vaižg. Ir pakriko, ir pasklido po šilus, po šlaitus ir tankumynus medžiotojai V.Krėv. Žvirbliai, vanagą pamatę, pakrìko į visus patvorius J. Kiškiai pakrìko po laukus Dg. Ant tako ir žalių šakelių vėl pakrikęs visas pulkas žvirblyčių J.Jabl. Arkliai vaikščiojo po visą pievą pakrìkę Alv. Pakrìks tavo giminėlė po visas šaleles Viln. Mūsų knygos dabar po visą Lietuvą pakriko rš. Gaiduko visos plunksnos pakriko po kiemą Lp. | Pakrikęs debesys vis labiau plieskė žaros raudoniu V.Myk-Put. ^ Pakriko kap kūmo bitės Lp. Pakriko kaip vištos, vanagą pamačiusios PPr399. 2. iširti, pairti: Pakrikę bėgo priešai nugalėti, ir kilo saulė pergalės skaisti rš. Kilo triukšmas, mokinių eilės pakriko rš. Skyriuje pakriko darbo drausmė sp. Visa dar̃ pas mus pakrìko ažu naujų gaspadorių Arm. Ir kaip galėjo taip pakrikti Šalteikių Karaliaus namai! I.Simon. Aš sakiau, kad pakrìks tas visas interesas (reikalas) Lp. Skerdžius jau pakrìko, nėra (ganymas su skerdžiumi iširo rudenį) Lp. | prk.: Jo nervai pakrìkę DŽ. | Pakriko mintys, ištuštėjo žodžiai V.Myk-Put. 3. pradėti, imti smarkiai ką daryti (juoktis): Kai tik tą pasakė, visi juoktis pakriko Lš. 4. ištvirkti: Bet kur jie pakrinka, kur jie pasiduoda vienai ar antrai ištvirkavimo rūšiai, čia gresia pražūtis Vd. 5. Vlk sutrikti, sumišti: Jis pakrikęs žiūrėjo į tą pusę, kur ji nuėjo rš. Tai buvo baisu, bet aš nepakrikau rš. 6. persileisti: Motriška pakriko bekeldama naštą Ob. 7. Lp pasidaryti nevaisingai, išbergžti. \ krikti; iškrikti; nukrikti; pakrikti; prakrikti; prikrikti; razkrikti; sukrikti
Dictionary of the Lithuanian Language.